čiukšterti

čiùkšterti, -ia, -ėjo 1. žr. čiūkšterėti 2: Kad čiùkšterė[jo] akmeniu Prng. Kad mune čiùkštera, kad čiùkštera, o aš kentu Šts. 2. intr. krustelėti: Paukštės nei nečiùkšteria medžiuj, šalta Arm. Niekas dar anei nečiùkšteria šienaut Arm.